indrez

Mano darbas

Daug kas manes klausia, ka as visgi cia darau toj Makedonijoj, taigi pagaliau 'pribrendo' reikalas padaryti gala tokiem klausimam. Mano projektas vadinasi VOICES, tai vietinio jaunimo zurnalo pavadinimas, kuriame as ir dirbu savanore. Daugiau ir rimciau apie pati projekta, apie mano nevyriausybine organizacija VSC ir apie pacia savanoryste galite suzinoti nuorodoje i Skopjes Savanoriu Centra (ja rasite kaireje puseje, greta kitu nuorodu). Beje, idejau nuorodu ir i kolegu blogus, galite palyginti, kaip panasiai i kartu skirtingai cia jauciasi mano likimo broliai…

O jeigu ne taip rimtai, tai padandysiu apsakyti, kaip atrodo mano tipine darbo (!) diena. Taigi pirmadieniais, treciadieniais ir penktadieniais 10 val. turime makedonu kalbos pamokas ofise. Musu ofisas - tai 3 kambariu butas netoli nuo vietos, kurioje gyvename (zr. foto kaireje). Iki jo nusigauti pesciomis trunka pusvalandi, bet reikia kulniuoti triuksminga, siauria, purvina gatve, tai as mieliau derinuosi prie kolegos prancuzo, jeigu jis keliauja masina. Kaip tikra buoze ;)

Musu makedonu kalbos mokytoja yra visai sauni, labai jaunai atrodanti trisdesimtmete su daaaug makiazo, vardu Makedonka (tai reiskia “makedoniete'). Juokinga ir kartu graudu, kad kartais toki varda turincios merginos turi problemu patekti i Graikija vien del savo vardo! Bet tai politika, si karta cia neissiplesiu, nors jau galeciau nemazai apie tai padiskutuoti...  Taigi Makedonka mus sauniai mokina, nes jau pramokau kirilicos, nebeskiemenuoju taip letai kaip pradzioj. Taip pat visur (turguj, bare, parduotuvej, mieste) stengiuosi kalbeti makedoniskai. Tik viena smulkmenele: zmones, isgirde mano kalbejima, man kazkodel visada atsako angliskai…!

Kiekviena savaite turime bent viena meeta del musu zurnaliuko, kur aptariame savaites darbus, straipsniu temas, progresa, ivairius einamuosius klausimus. Smagu zinoti, kad esame vienintelis jauniems zmonems leidziamas nemokamas zurnalas Skopjeje, beje, trimis kalbomis (ENG, MK, ALB)! Del savo nekomercines prigimties ir del to, kad visi esam savanpriai, galim rasyti, nagrineti, organizuoti ka tik norim, ko sau negaletu leisti privaciu mediu zurnalistai. Musu pagrindines temos kol kas buvo 'a la tabu' arba skausmingos Makedonijos visuomeneje, kaip antai: cigonu problema, Bolonijos procesas, aplinkosauga, homoseksualai, seksas su lelemis, grupinis seksas ir t.t. Zodziu, tai, kas aktualu jauniem zmonem ir idomu mums!

Sioje vietoje noreciau trumpai papasakoti savo pirmaji gyvenime susidurima su zurnalistika. Gavau uzduoti parasyti straipsniuka apie viena kabaka, kuri ir siaip labai megstu, nes jie turi salsos vakarelius, jaukia atmosfera, meniska publika ir isikure siauroj akmeninej romantiskoj gatvejej… Taigi nuejau ten su draugais vakare siaip pasitusint, na ir galvoju, nuo ko cia pradeti savo zurnalistini tyrima. Uzkalbinau viena storuli ponuli prie iejimo, kuris nuziurinejo kiekviena ieinancia mergina, nes pagalvojau, kad jis apie ta kabaka zino daug :) Ir pavyko, jis mane supazindino su klubo savininku, suorganizavo pokalbi cia pat, prie staliuko lauke. O as to net nesitikejau, neturejau nei popieriaus, nei rasiklio! Tas savininkas man pats parupino, kai pamate, kokia as zurnaliste :) Na, bet galiu pasidziaugti, kad mano naujausi straipsniai kur kas geresni, dar nesu profesionale, bet bent jau kazka ismanau apie zurnalistika.

Ka as dar veikiu? Kadangi geriausiai cia zinau anglu kalba, tai koreguoju visus straipsnius ir konsultuoju gramatikos klausimais. Darbas monotoniskas, bet kartais, pavyzdziui, susedam su ispane (ji nuotraukoj, beje, musu namo kieme), kurios anglu kalbos zinios labai ribotos, ir rasom straipsni kartu: ji pasako savo ideja, as uzrasau po sakini. Labiausiai veza jausmas, kad padedu tobuleti ir zmones tikrai kazko is manes ismoksta. Be to, dar praktikuojos dirbti su zurnalo maketavimu, dizainu (Photoshop, InDesign programos), tai kita menesi jau tureciau rimtai perimti si darba is kolegos prancuzo, kuris dabar mus visus moko dizaino paslapciu. Pats greitai isvyksta, tai perduoda 'vaira' naujajai kartai; taip mokytis vieniems is kitu tikrai smagu!

Atrodo, dar maza veiklos? Esu kaip ir musu organizacijos tinklapio administratore, kas kolkas apsiriboja tik nauju straipsniu ir nuotrauku ikelimu i weba, bet ateity planuojam keisti visa dizaina, struktura, tai labai tikiuosi igaut daugiau 'advanced' ziniu apie tai. Musu meetai del visu pokyciu daznai uzsitesia, nes nera labai strukturuoti, nera aiskaus lyderio, kartais pasipykstam… Bet tai visai zavu, nes poto su tais paciais zmonemis einame papietauti, vakare einame isgerti, o ryte apsimiegojusiais veidais vel sakom “Labas rytas!” Man patinka, kad visi esam 'geros valios' zmones, visi siekiam tobuleti, atvirai sakom, ka galvojam, gerbiam ir toleruojam daugeli dalyku… Todel ir puikiai sutariam!

Cia vel reiketu padaryti mazyti intarpa apie 'tuos' zmones. Taigi gyvenu vienam name su kitais septyniais savanorias: latve Inese, ispanas Juli, prancuzas Yoann, ceke Ilonna, portugale Sonia ir ispanu porele Laura su Guillermo. Dar turime tris kates (!), soda, automobili, dvirati, interneta, skalbimo masina, tai gyvenimo salygos tikrai geros, gal net geresnes nei turiu Lietuvoj. Salia namu yra didziulis sodas (atrodo kaip vynuogynas, nu 'a la parkas'), kuriame rytais begioju, jei netingiu. Su savanoriais taupymo tikslais isteigeme komuna: surenkam pinigus ir centralizuotai perkam maista bei kitas prekes namams (beje, as esu Finansu ministre!), kartais gaminame kartu. Zinokit, jau pamilau savo naujaja 'seimyna', taip kad Lietuvos manes nebelaukit! :)))

Noreciau pabrezti, kad rimtasis darbas ofise cia yra antroje vietoje, po laisvalaikio uzsiemimu ir neformalaus mokymosi. Manau, svarbiausia tai, kad cia as ismokstu ne to, ka deretu zinoti rimtai verslo moteriskei (siek tiek jau zinau apie tai), bet to, ka zino paprastas geras ir issilavines zmogus, su kuriuo gera buti. Tai daro mane laiminga ir jauciu, kad gyvenu! Antai mokausi grot gitara, mokausi fotografijos, salsos ir ispanisku sokiu, vaikstau i jazzo koncertus, italu dramos spektaklius, parodos atidarymus ir tai suteikia man beprotiskai daug dziaugsmo!!! Siunciu ir jums jo truputeli…

Tik tak tik tak tik tak…Madonna!!!

Pries dvi savaites buves savaitgalis
man buvo isskirtinis ir i bloga nieko nerasiau iki siol galbut del to, kad visiems
ispudziams susiguleti reikia laiko…Turiu omeny ne tik Madona, kurios koncertas
is tikro buvo dalis mano motyvacijos vykti savanoriauti i Makedonija (!), bet
ir visa kelione i Juodkalnija…

Lietingas vakaras Skopjej,
paskubom susimesti daiktai i pustuste kuprinele, nezinia, kas svarbiau: silta
striuke ar maudymukas – taip as jauciausi koncerto isvakarese. Is Skopjes
keliavau viena, Budvoj (Juodkalnija) tikedamasi susitikti savo pazistama
savanore Ana is Suomijos. Turejau
nusipirkus ne tik koncerto bilieta (35 EUR!), bet ir kelione autobusu pirmyn ir
atgal su turistine agentura. Kitokio transporto iki Budvos tiesiog nebuvo, nes
autobusai is Makedonijos i Juodkalnija vaziuoja daugiausiai tik sezono metu,
iki rugsejo, dar galima bandyt traukiniais su n persedimu, bet as norejau
paprastos komfortabilios keliones…

Ir net nenumaniau, kad teks vaziuoti per Kosova. Ir to, kad autobuse buvau
vienintele ne makedoniete! Kaip zinia, makedonieciai ten ivaziuoja be jokiu
problemu, o visu kitu saliu gyventojams taikoma ypatinga kontrole. Visuose
muitines postuose muitininkai, pamate, kad mano pasas kazkoks kitoks, pakelia
antakius ir ima vartinet kiekviena puslapi, ziuri i mane, vel i pasa… Kosovo
muitininkas issinese mano pasa, kurio visam autobusui poto teko laukti beveik
valanda! Keliones vadovas bande issidereti, kad man irgi neuzdetu Kosovo
antspaudo kaip makedonieciam, bet deja veltui… Galit isivaizduoti, kad mane jau
pazinojo visi zmones autobuse, kurie buvo priversti laukti. Taigi dabar turiu
pora nelemtuju Kosovo antspauduku, su kuriais nebegaliu ivaziuoti i Serbijos
teritorija (nes Kosovas juk Serbija!). Bet as nepasiduodu, vistiek bandysiu
aplankyt Belgrada, daug jau prisiklausiau apie jo grozybes…! ;)

Anyway, visi kiti keliones
momentai buvo malonus. Salia sedincios moteriskes mane vaisino sumustiniais,
saldainiais, kiti siule gerti ir pan. Gal mane, kad as vargse neturtinga
savanore, badauju… Per parukymo
pertraukeles visi bande susipazinti su ta paslaptinga atvykele, del kurios tiek
problemu, fotkinosi su manim! Sutikau daug zmoniu, dirbanciu vietinems NGOs,
taigi ispleciau sau naudingu kontaktu rata.

Dar buvo juokinga, kaip visur
iskraipomas mano vardas: keleiviu sarase as buvau INORE, taip mane visi ir
vadino kelioneje :)
Bilieto lape mano vardas INDIRA, visai grazu! Bet graziausiai as esu uzregistruota Makedonijos policijoje kaip atvykele,
vardu VILNIUS, pavarde INDRE, o atvykau is AMERIKOS! (tai gal del JAV visu mano
pase pamane, kad esu amerikonka! :)).

Taigi po bemieges nakties autobuse ziu – mes jau ir Crn Goroje (taip ten
vadinama Juodkalnija). Vaizdai nepalyginami su skurdziu Kosovu – nuostabus
kalnai, rudenejantys medziai, spalvingos uolos, ryski ryto saule, sutvarkytos
pakeles, geri keliai, palmes ir jura!!! Nebereikejo jokio miego, norejau tik
kuo greiciau atsidurti papludimyje..!

Beje, tai ir padariau is karto po to, kai palikau daiktus viesbuty Budvoje.
Vanduo tikrai siltas man, daug siltesnis nei Baltijos, bet aisku nei vienas
vietinis zmogus jau nebesimaude… ;) Apskritai, Juodkalnija yra gera salis tuom,
kad dar neatrasta vakarieciu, gamta grazi, zmones malonus, visi laisvai kalba
angliskai, visur galima atsiskaityti Eurais, tiesa, kainos kandziojasi.

Siaip pati Budva yra grazus turistinis miestas, kur daugiausiai girdisi ne
serbu (oficiali Montenegro kalba), o rusu! Daugelis masinu – dzipai, Lexusai ir
BMW su rusiskais numeriais. Daugelis merginu – tikrai grazios blondines
trumpais sijonais, tik, mano manymu, laaabai per daug makijazo!!! Vyrukai tai kaip visur Balkanuose – spokso
isalkusiomis akimis i visas! Taip pat kas antras zmogus – su zurnalisto
akreditacija ant kaklo, su kamerom. Nenuostabu, juk Madonos koncertas ir du
menesius pries tai trukusi jo kampanija – didziausias renginys kol kas Balkanu
istorijoje, kuriame dalyvauja daugiau kaip 60 tukst. ziniasklaidos priemoniu:
televiziju, laikrasciu, zurnalu, radijos stociu is visu Balkanu saliu ir
toliau! Einant per miesta keletas valandu pries koncerta, jauciasi tas
laukimas, paskutiniai interviu, skubejimas, jauciasi, kad tuoj bus RENGINYS!!!

Ta vakara turejau susitikti su savo drauge Ana, po koncerto tranzuot su ja
70 km i Bar, jos savanoriavimo miesteli, taciau Ana vis nekele telefono… Kitos
nakvynes vietos as nebuvau numaciusi, o 50 km aplink Budva visos nakvynes
vietos jau buvo garantuotai uzimtos! Taigi rezgiau planus, kur cia
reikes nakvot ir geriau daug alaus – Lasko!  I koncerto vieta mano
uzsisakytu turistiniu autobusu vaziavome gera valanda, nors ten tik koks 10 km.
Parkinge jau stovejo koks 20 autobusu, kiti vis sustodavo islaipinti keleiviu
ir vel toliau kursavo pasiimti nauju i miesta. As kokia valanda laukiau Anos
degalineje prie papludimio, kuriame turejo vykti koncertas, tai vaizdas
nerealus: istusteja prigrusti autobusai, mikruskes, lengvosios masinos ir
minios plusta viena kryptimi. Tiesa, degalines parduotuve buvo visiskai
uzfloodinta, lauke stovinciu ir laukianciu eiles i degaline zmoniu minia jau
nesutilpo po degalines stogu!!!

Ana irgi labai uztruko tuose kamsciuose, bet pagaliau mes susitikom! Su ja
dar buvo kita savanore is Vokietijos, tai velgi gereme daug alaus! Madonna
apsilde Robyn – tokia visai ciotka sveduke. Pati Madonna irgi buvo cool, show
nerealus, efektai, muzika, kostiumai – viskas idealu! Dabar as jau Madonos
fane, bet ka cia kalbeti, ten tiesiog reikejo buti (aisku, jokiu fotiku nebuvo
galima tureti, tai siek tiek vaizdo is koncerto pradzios cia.

Siek tiek bendros info: Madona atvyko pries pat koncerta ir isvyko iskart
po jo su sraigtasparniu, grojo non-stop geras dvi valandas, viso koncerta
stebejo daugiau nei 60 tukst. zmoniu minia, bet daugiausiai – is buvusiu
Jugoslavijos saliu. Tiesa, susitikome norvege, svede, susipazinau su ciuvu is
Serbijos, kuris pazista mano mentoriu Skopjeje! Ilgiau uzsibuvome prie tokios
chebrytes, kuri gulejo ant zemes vidury minios, suremusi veidukus, tai ir as
ten su jais atguliau! Ech, faini tie koncertai, tik tol, kol neprispaudzia
reikalas link tualetu miestelio… Sios temos nenoreciau liesti nei prisiminti,
fui…!

Labiausiai man isimine ispanisku gitaru intarpas, Madona su gitara, ir
aisku, seni geri jos gabalai. Give it to me, yeah, slow…! Beje, daugeli dainu
ismokau vos ne atmintinai pries tai autobuse is Skopjes, kur istisai sukosi
Madonos kompaktai. Taip pat Budvoj Madona sukosi kiekvienam kioske, bare ir
kabake, jau gal net perdaug nesveikai…

Kas buvo po koncerto, irgi nelabai noriu prisiminti… Tiesa sakant,
nelabai ir atsimenu. Zinau, kad trecia valanda nakties dar vis sedejau autobuse,
kuris niekaip negalejo sulaukti eiles isvaziuoti is koncerto vietos. Nakvojau viesbuty su draugais is autobuso,
Ana su drauge i Bar istranzavo vienos… Kaip cia taip suorganizavom, neatsimenu,
tik zinau, kad visa laika luzinejau, ir keliones vadovas man neleido niekur
tranzuot ir pasiule savo kambari (ne savo lova!). Atsibudau tik kitos dienos
pirma valanda, tada jau galvoj buvo sviesu!

Kas dar idomesnio ivyko Budvoje, tai sudalyvavau vaikinu waterpolo
varzybose; labai cool sportas! Beje, juodkalnieciai sioj srity kieti,
olimpijadoj, deja, kaip ir lietuviai, tenkinosi 4-taja vieta. Vakare islydejau
drauges is Bar ir vel likau nakvot Budvoje, si vakara jau tusinausi su autobuso
draugais. Nuvarem i atseit geriausia vietos kluba, kurio interjeras is tikruju
super, bet man nepatiko nei poshiniai zmones, nei bumchikine muzika… Whatever!

Kita diena vaziavom i Dubrovnika Kroatijoj, kur irgi apturejom smagia
ekskursija, skanius pietus ir prisifotkinom su mergom is autobuso. Dubrovnikas
– grazus senovinis miestas, taciau net ir rugsejo gale po ji neimanoma
vaikscioti laisvai, del begales turistu! Daugiau vaizdeliu su komentarais
is keliones ziurekite cia:

http://picasaweb.google.com/indrez/KosovoMontenegroCroatiaTrip#

 Savaitgalis kalnuose

Budami ‘laisvo oro direktoriais’ cia daug ko prisigalvojam. Stai si
savaitgali vaziavome i viena
miestuka Makedonijos vidury – Prilep. Ideja gime spontaniskai, kadangi viena
savanore ceke ten turi drauge is Cekijos, tai, zinoma, kad reikia ja aplankyti!
Pas prancuza Yoann kaip tik savaitgaliui atvyko du ‘paciuoze’ draugai
menininkai is Prancuzijos, kurie daro tranzavimo tura po Balkanus, tai ir jie
mielai prie musu prisijunge. Vat jau ir turim puikia komanda: as, ceke,
jos drauge is Prilep, Yoann bei du jo draugai Glen ir Rom.

Pasirinkome vaziuoti traukiniu,
nes traukiniai Balkanuose yra tikra egzotika, sunku net nupasakot ta savotiska
ju zavesi, kuri reikia tiesiog pajausti… Taigi online paziurejom, kad
vienintelis traukinys ten isvyksta sesta valanda ryto, nu ka padarysi, reikes –
ir atsikelsim. Isvakarese dar uzgerem, taigi as isvaziavau ta nakti visai
nemiegojus, smulkmena. Blogiausia tai, kad atvaziavus i stoti, paaiskejo, jog
online tvarkarastis buvo pasenes, ir dar reikes laukti pora valandu jaukiojoj Skopjes
traukiniu stoty! Na, dar irgi galima pakesti, nes visgi zavu sutikti sauleteki
laukiamojoj salej su bomzais kramsnojant savaites senumo sokoladini kruasana…

Trejetas valandu besigrozint
Makedonijos peizazais, gaudant veja pro langa ir bandant pataikyti i traukinio
tualeto anga, oops! :) Pagaliau
mes Prilepe – mieste, kur niekas nevyksta, mieste, kuri visa galima pavadint
senamiesciu ir apziuret per 2,5 minutes! Tikrasis musu keliones tikslas yra
ikopti i kalnu vienuolyna prie miestelio (Treskavec), kuris yra vienas is Makedonijos
paveldo objektu. Kadangi dar anksti, turime siek tiek laiko papedeje, pries
kalnu zygi reikia pailset.

Susitike drauge is Cekijos, isgeriam kavos Prilepo senamiesty, apsilankom
turguje, nusiperkam Rakijos ir vaisiu, uzvalgom skaniuju Shopska salotu. Visi
zmones itariai ziuri i turistus su didziulem kuprinem, snabzdasi, is kur galetu
buti sie atvykeliai… Juokinga, kad visi trys prancuzai yra istikimi vienam
prancuziskam kalnu prekiu brandui: Quechua. Jie net nesitare turi viska is ten,
by default: marskineliai, megstiniai, kelnes, kojines, kuprines, akiniai,
miegmaisiai! Taigi labiau issilavine zmones is Prilepo turgaus sako: “O, cia
prancuzai atvyko…!” Beje, Quechua daikciukai isties gerai pritaikyti sportui,
dabar jau ir as tapau sios laisvalaiko irangos fane (Decathlon kalnu linija,
kurios deja dar ner LT).

Taip praeina puse dienos, galiausiai pradedam zygi apie antra valanda, oras
puikus, jegu yra, rakija sildo krauja, kompanija superine… Nezinau, kaip
kitiem, bet man, plokscios salies gyventojai, kalnai yra kazkas stebuklingo,
kopdama as jauciuosi labai laiminga! Kopiame neskubedami, grozimes vaizdais, i
vienuolyna veda nuzymeti takeliai, tiesa, daug kur lengvai pametami. Labai
zavus yra vandens saltineliai, kur galima rasti puodeli ir butinai koki nors
sventojo paveiksleli. Pakeliui sutinkame piemenu, karviu, ozku, keleta turistu,
visi labai draugiski ir geranoriski… Super! Maloniai iraude, prisifotkine ir
pilni geros energijos po kokiu 3 valandu pasiekiame vienuolyna.

Ten mus pasitinka milziniskas suo Bruno, 4 kates ir vienuolis, kuris
tiesiog sako: “Jus tikriausiai noresite cia nakvoti” ir atnesa rakta nuo
didziulio kambario, parodo virtuve, tualeta, zodziu, kaip tikram viesbuty.
Maloniai praleidziame vakara, besisildydami gerimais… :) Tiesa, nuo to kalno (1265 m), rodos, is labai
arti matosi zvaigzdes: taip aiskiai ju as dar nebuvau maciusi! O ryte,
atsikelus 6ta valanda ir stebint kaip po truputi svinta slenis, visiskai nera
vejo ir jokio pasalinio garselio, is viso apima euforija ir kazkoks noras
melstis Dievui!!!

Kitas rytas labiau apsiniaukes,
saltesnis, vejuotas ir neuzilgo patraukiame atgal. Ta pacia distancija jau iveikiame per rekordiska
laika: 1h 45 min! Bet taip begant nuo kalno silciau, be to, yra stipri
motyvacija pavalgyti Prilepe. O
privalge silto maisto, saldziu desertu, prigere kavos ir isede i traukini
atgal, visi uzmiegame kaip kudikiai… Dabar musu shesheriuke sieja tie patys
patirti nuostabus jausmai kalnuose, ir, deja, bendras skausmas raumenyse (man
tai labiausiai siandien jauciasi uzpakalis!). Ach, kad daugiau tokiu superiniu
savaitgaliu dar butu mano gyvenime!

Kaip sako prancuzai, siandien eisiu miegot protingesne, nes jau zinau
daugiau nei zinojau siryt. Labanakt! Beje, ‘je kif ca mere’, - pasakykit taip sutiktam prancuzui, jeigu norit juo atsikratyt :)))

Gyvenimas Skopjeje

Beje, Skopjeje gime motine Terese, kuri buvo albane. Jos paminklas miesto centre yra populiari susitikimu vieta. O paprastam pagerimui su draugais labiau tinka miesto parkas - jis isties didelis ir saugus bet kuriuo paros metu! Dar viena gera vietele Skopjej - Kale tvirtove. Tai kalnas, paciame miesto centre, ant kurio kazkada buvo pilis (a la Barbakanas Vilniuj). Ant to kalno vyksta daug renginiu, ten ateina fotkintis jaunavedziai ir sedi isimylejeliai…Nuo kalno galima apziureti visa Skopje ir jos apylinkes (palyginus su daug matytu grozybiu ES salyse, tai labai nesuzavi, prisipazinsiu;).

Stai si savaitgali Skopjeje vyksta BeerFest, cia grynai kaip Berlyno alaus svente, tai visas veiksmas butent ir yra ant Kale. Buvom ten vakar su draugais alaus, tai cool, pilna chebrytes, jau susimaise visi (makedonai, turkai, albanai, kiti internacionalai), groja vietines roko grupes, bet matyt garsios, nes visi moka zodzius atmintinai.

Laisvalaikis Skopjeje

Kalbant apie Skopjes kulturini gyvenima, jis mane tikrai maloniai nustebino. Jau pirma vakara, kai atvaziavau, vyko kazkoks meno festivalis, tai net nezinojom ka pasirinkti: ar albanu opera, ar koncerta, ar paroda. Tai kadangi lijo lietus, is pradziu pavalgem uzeigelej pas viena prancuzo Yoann pazistama…

Maisto vietos paprastos, pora staliuku ir prekystalis, uz kurio matosi, kaip gaminamas maistas. O jis cia tikrai skanus ir pigus. Populiariausias pasirinkimas - Shopska salada (a la graikiskos salotos), koks nors kepsnys (a la kebabas, ar vistienos nugarine), sviezia balta duona, vanduo arba alus (pats geriausias - SKOPSKO! - jis jau tapo mano pagrindiniu geralu). Uz visa ta geri vienam zmogui gaunasi tik apie 2 EUR! O kadangi uzeigeles savininkas - pazistamas, dar baro saskaita kiekvienas gali uzsisakyti kavos! Butent todel cia svarbios pazintys ir socialinis gyvenimas!

Maloniai atsisveikine su seimininku ir paklause jo patarimo del vykstanciu renginiu, visgi atsisakeme minties eiti i albanu opera Nacionaliniam Skopjes teatre. Buvom ten uzeje, bet kazkaip pasijutom nejaukiai tarp labai pasipuosusiu dedziu ir tetu. Nors spektaklis buvo nemokamas ir mus ten maloniai kviete! Taigi pasirinkom Nacionaline galerija, kurioje tuo metu vyko Makedoniskos muzikos koncertas. Pati muzika, atrodo, neipatinga, bet grazu, kaip ji atliekama jaunu zmoniu, kaip uzsidege jie dainuoja, groja ir kokio didelio palaikymo susilaukia is vietiniu… Po koncerto dar spejom apziureti paveikslus, kuriu irgi yra ivairiu, pradedant sarzais, baigiant akmens reprodukcijom!

Butent tokiose meno vietose ir sutinkami idomus zmones. Po renginio as susipazinau su vienu italu Fabio, kuris dabar yra vienas geriausiu mano biciuliu :) Jis jau turetu varyt i savo univera Paryziuj, bet vis negali atsisveikint su visais pazistamais Skopjeje! Man gerai, kad galiu kalbeti italiskai, susipazistu su jo draugais ir isgirstu labai idomiu minciu, apie gyvenima, kulturinius skirtumus… Jam, matyt, irgi smagu, nes labai viskuo domisi, nu aisku, lietuvem irgi, bet as ribas zinau…! :)

Dar susipazinau su kokiu 60-ies metu moteriske prancuze Dominique (nuotr. desinej), kuri Skopjej gyvena puse savo gyvenimo (kita puse praleido su vyru japonu Azijoj!). Dominique yra tarsi visu jaunu Skopjes atvykeliu globeja, pazista ten kas antra zmogu, supranta mane is puses zodzio ir labai daug juokauja! Su ja veliau nuejome alaus ir i viena open-air koncerta. Tai bobulka is nezinia kur pasieme kede, atsisedo vidury musu ir dalijosi savo gyvenimiska ismintim! Gaila, kad Lietuvoj tokiu zmoniu nebuvau sutikusi…

O koncertas, mano didelei nuostabai, buvo geras. Ypac man patiko viena grupe is Makedonijos miesto Bitola - FOLTIN (galit patys paklausyt cia). Isvis i Skopje uzsuka geri atlikejai: vasara buvo Lenny Kravitz, Roisin Murphy, Kosheen, Morandi. Si vakara taip pat koncertuoja Infected Mushroom, bet as jau nebeinu, nes viska isleidau Madonnai… ;)

Kas dar idomesnio Skopjej? Klubas VanGogh - jauki maza vietele isgert alaus, pabendraut su zmonem ir pasokt (planavom ten eiti sokti salsos, bet pasokti beveik neteko, nes uzsisnekejau su idomiais zmonem - Ispanijos ambasadoriaus padejeju; universiteto profesorium belgu, kuris desto prancuzu kalba ir niekaip negali palikti Makedonijos; prancuze zurnaliste, kuri raso vienam garsiam tinklapiui apie Balkanu aktualijas prancuzu kalba,…). Kadangi ten viduj vietos mazai, kokie 3/4 lankytoju bazuojasi lauke, dar gausiau nei pas mus Paparazzi..!

Dar labai patiko bariukas Barcelona paciame miesto centre (ten gerem viena puodeli kavos puse dienos!), kavine-biblioteka (neatsimenu pavadinimo), kur ateina visokie menininkai paskaityt knygu ir pagert kavos. Ta vietele maciau kolkas tik pro vitrina, bet jauciu, kad ji bus viena is mano TOP 5 Skopjej! Vakar buvau klube su draugu is PwC Nikola pasiklausyt jo pazistamos gyvo garso koncerto, tai irgi super duper vietike, kurios paprastam turistui dar reiketu gerai paieskoti… Visur pilna zvakiu, idomiu sviesos instaliaciju.

Beje, kadangi ten audito imoniu ofisai kur kas mazesni nei LT, jie ne tik futbola zaidzia kas savaite, bet ir tusinasi kartu! Taigi susipazinau ir su KPMG, ir E&Y zmonem, ir su ju klientais is didziausio Makedonijos banko. Ten kazkaip jau labai betarpishki ju santykiai :) (Ir po darbo einama ne namo, o tiesiai i kluba!) Cia kolegom ;)

Tiek kolkas apie pramogas. Zemiau matosi musu chebryte Sarajeve, is kaires: Ilona (Cekija), Thomas (Prancuzija), Eric (Svedija), As, Tunin (Prancuzija), Ilja ir Natasha (Makedonija). Kaip matote, Sarajevas - perspektyvus miestas, ten statybu bumas dar tik prasideda!

Keliones po Balkanus: Pradzia

Keliauti, zinoma, yra smagu, taciau sunkiausias momentas yra iskeliauti ir palikti kazka labai brangaus. Dabar galiu pasakyti, kad zmogaus artuma suprasi tik su juo issiskyres…

Taigi po sunkios nakties Rygoje artejant skrydzio laikui as jau nebegalejau sulaikyti asaru. Nesvarbu, kad buvau apsikrovus nesuliais (turejau net tris vienetus daiktu rankiniam bagaze!), nesvarbu, kad visi i mane ziuri, turbut riedant asaroms tiek laukimo saleje, tiek lektuve, as atrodziau apgailetinai. Arba tiesiog kaip zmogus, palikes savo meile nezinomam laikui… Vytui irgi, maciau, buvo labai nelengva.

Bet liudesys praejo su laiku, ypac atsidurus austru avialiniju lektuve ir uzvalgius puikaus silto maistelio ir skanaus desertuko :) Net nepalyginsi su air Baltic servisu! Na ir pagaliau nusileidau Makedonijos zemeje, kuri is paukscio skrydzio labai primine Graikija…

…Bet tik is pirmo zvilgsnio! Nepakeliamas karstis! Panasu kaip atsidurus Nevados dykumoje Las Vegase - 35 gradai! Oro uoste (tokio dydzio kaip Kaune mazdaug ;) is karto matosi korupcija: vietiniai pasaukia apsauginius, pamojuoja ten kazkam ir ieina be jokiu eiliu. O tuo tarpu visi internacionalai laukia eilej, mentai kazkaip nemandagiai ziuri, ilgai tyrineja pasus… Vaizdas kaip kokioj Rusijoj. Poto iseinu i lauka, mane apspinta taksistai ikyriai siulydami savo paslaugas. O tokio Nikola, kuris turejo mane pasitikti, nesimato… Kai jam jau issiunciu zinute, ateina ir jisai su kita savanore is Cekijos ir pagaliau mane pasiima! Taigi cia matote pirmaja nuotrauka, kuri puikiai atspindi pirmaji ispudi is Skopjes - zmones, gyvenantys kaip 'stovyklautojai'! Ka darysi, teks cia praleisti 9 menesius… ;)

Beje, atvykus i Makedonija Omnitelis atsiunte zinute, kuri mane biski
nugasdino: “Tik rimtos nelaimes atveju prasome kreiptis i artimiausia
ES salies atstovybe”. O zinau, kad tu atstovybiu cia ne pyragai… Oops!

Keliones po Balkanus: Sarajevas!

Taip jau buvo suplanuota, kad ta pati vakara teko isvykti is Makedonijos i Bosnija ir Hercegovina. Mat Sarajeve mums visa savaite turejo buti pradiniai mokymai “on-arrival”. Taigi spejau pasideti lagamina, isgert vandens, palisti po dusu ir vel i kelione! Tik si karta kitokia - 16 valandu autobusu per Balkanu zemes..! Idomiausi keliones aspektai:

• Autobuse rukancios mociutes (ir diedukai). Butu dar nieko, bet kad jos uzsiruko, kai baigiasi sustojimas parukymui!!! Ir dar salia ju sedi vaikai, anukai ir proanukiai! Fu!
• Kosovo siena, kai reikia laukti keleta valandu, pasus tikrina gal tris kartus, poto keleta issirenka issamesniam tyrimui ir issinesa. Tarp tu keleto, zinoma, buvo ir mano pasas! Gal pasirode idomus del senumo, daugybes vizu.. O viena mociute tai neturejo paso, tik ivairiausius popierelius kiso, bet taip pasirodo tiko :)
  
• Kazkokioj saly sustojom tualete, kur prie duru laukianciai mociutei reikejo duot vietos pinigeliu. Visi turistai pavyzdingai dave, o as atvariau, sakau “I don't have your money. Can I go?” Jiems anglu kalba gal egzotika, tai sako “Go, go!”. Tuo tarpu vietiniai skurdziai krapste tas monetas, tai pasijutau nekaip; visgi jiems a la 'amerikonai' dar egzotika…
• Dar apie tualetus :) Kazkaip vien mociutes ten su mumis keliavo, gal kokios piligrimes :) Tai laukiant eileje prie tualeto jos labai viena kita apkalbinejo. As turejau drauge is Skopjes, kuri man viska verte, tai viena bobule atseit naudoja pampersus, kitai viduriai paleisti..! Ir taip mum pasakoja su entuziazmu, o joms isejus is tualeto jau drauges!
• Dar buvo bajeris, kai prie Sarajevo supermarketo autobusas sustojo ir abu vairuotojai isejo… apsishopint!!! Laukiam laukiam visas autobusas, ziurim po 15 min, grizta abu su krepsiais! Nu kagi, gerai, kad toliau veze!
• Dar nustebino vaizdai pro autobuso langus. Pavyzdziui, prie Skopjes aptverta teritorija “Free economic zone”. Taciau nesimato nei vienos imones, tik dykumos! Na, poto pastebejau viena pasiure uz kalno, bet siaip ta zona, matyt, verslui labai nepatraukli…
  
• Dar idomu buvo matyt kaip pas mus grybus pakelese pardavineja, tai ten visokias odas ir kailius issitempe ant ilgu pagaliu.

Apie pati Sarajeva. Gyvenom prabangiam viesbuti “Holywood”, kuriam tikrai nera ko prikisti, na, isskyrus tarakonus tualetuose! Siaip maistas ziauriai skanus: visokiausios mesytes, darzoves, desertai, vaisiai! Geris mano pilvukui…

Kava taip pat ypatinga “Cafe Bosanska”, atseit turkiska kava. Tokia labai stipri ir kartoka, bet poto uzsikandi skaniu saldainiu ir gerai! Zemiau matosi vaizdas i Sarajeva is viesbucio kambario, na, tikrai geriau uz Skopje!

Sarajevas, kaip zinia, yra daug mates miestas: ir princo Ferdinando nuzudyma, ir Tito epocha, ir kara su serbais, ir 1984 olimpiada, ir … Daug atsispindi ir dairantis aplink. Miesto centras ir senamiestis nuostabus, daug musulmonu mececiu, turkisku motyvu, parkeliu, taip pat tokiu civilizacijos apraisku kaip ZARA, MANGO. Taciau pavaziavus tramvajum nuo centro pasimato kulku suvarpyti sovietinio stiliuko pastatai, cigonai, elgetaujantys is praeiviu ir automobiliu… Kontrastu miestas. Bet man patiko! Nes patiko zmones: laisvi, laimingi, saugus, emocingi :) Neturi pingu, darbo, bet vistiek eina i bara. Svarbiausias dalykas yra isgerti kavos.
Nesvarbu, ar esi namie, ar mieste, ar naktis, ar diena, kavos gerimas
yra BUTINAS ritualas tiek bosniam, tiek ir makedonam.

Laukite tesinio…